Sukurkite savo gyvenimo aprašymą vos per 15 minučių
Mūsų nemokama profesionaliai sukurtų gyvenimo aprašymų šablonų kolekcija padės išsiskirti iš minios ir vienu žingsniu priartėti prie savo svajonių darbo.

Šiame straipsnyje būtent tai ir aptarsime ir pakalbėsime apie tai kas yra diskriminacija dėl amžiaus bei kaip su ja kovoti.
Kas yra amžiaus diskriminacija ir kaip ją atpažinti
Diskriminacija dėl amžiaus – tai nevienodas elgesys su asmeniu dėl jo amžiaus. Dažniausiai pasitaiko darbo rinkoje, kai žmogui nesuteikiama galimybė įsidarbinti, kilti karjeros laiptais, gauti mokymų ar išlaikyti esamas pareigas tik todėl, kad jis yra laikomas per jaunu arba per senu. Amžiaus diskriminacija gali pasireikšti įvairiais būdais. Darbo rinkoje ji ypač aktuali vyresniems žmonėms, tačiau ir jaunesni asmenys gali su ja susidurti.

Kartais tai būna atvirai išreikšta, pavyzdžiui, darbo skelbimuose nurodant amžiaus ribas. Dažniau tai vyksta subtiliai – per darbo pokalbius, vertinant kompetencijas arba tada, kai tenka sumažinti darbuotojų skaičių ir pirmumo teisę gauna vyresni darbuotojai. Nors įstatymai Lietuvoje saugo nuo tokios diskriminacijos, praktikoje ji vis dar gana dažna ir neretai priimama kaip savaime suprantamas dalykas. Visuomenės švietimas šiuo klausimu yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti visų amžiaus grupių lygias galimybes.
Kaip atpažinti amžiaus diskriminaciją
2025 metų Lietuvos darbo rinkos tyrimai rodo, kad nors teisiškai amžiaus diskriminacija draudžiama, praktiškai su ja susiduria beveik 38% vyresnio amžiaus darbo ieškančių asmenų. Šis skaičius kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos demografinė situacija prastėja, o darbo rinkoje aktyvių vyresnio amžiaus žmonių indėlis tampa vis svarbesnis ekonomikai.
Diskriminaciją dėl amžiaus galima atpažinti keletu dažniausiai paplitusių būdų, kurie yra:
- Darbo skelbime nurodoma, kad ieškomas jaunas ir energingas kolega;
- Pokalbio metu užduodami klausimai apie ateities planus (dažnu atveju net ir pensijos);
- Nuolat akcentuojama šiuolaikiškų įgūdžių svarba, nesuteikiant galimybės jų įgyti;
- Mažėjantis darbo krūvis ar atsakomybės be aiškios priežasties;
- Vyresniems darbuotojams neskiriami mokymai;
- Nesulaukiama skambučio su kvietimu į darbo pokalbį, net idealiai atitinkant darbo reikalavimus ir pritaikant savo CV konkrečiam darbo pasiūlymui.
Amžiaus diskriminacijos situacija Lietuvoje
Lietuvoje amžiaus diskriminacijos problema tampa vis aktualesnė dėl kelių priežasčių. Pirma, visuomenė sensta, ir vyresnio amžiaus žmonių dalis darbo rinkoje didėja. Antra, technologiniai pokyčiai lemia naujų įgūdžių poreikį, o kai kurie darbdaviai klaidingai mano, kad vyresni žmonės negali jų įsisavinti. Remiantis 2025 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, skundai dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu sudaro apie 23% visų gautų skundų.
Vis dėlto, ekspertai pabrėžia, kad realūs skaičiai gali būti gerokai didesni, nes daug nukentėjusiųjų nenori kreiptis pagalbos arba tiesiog neatpažįsta diskriminacijos. Tyrimas parodė, kad dažniausiai diskriminacijos patirtis tenka asmenims, vyresniems nei 50 metų. Ypač sunkiai darbo rinkoje integruojasi 55+ metų moterys, kurios susiduria su dviguba diskriminacija – ir dėl amžiaus, ir dėl lyties.

Kaip kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbe
Dažniausiai problemos sprendimas prasideda nuo atvirų pokalbių darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad organizacijos, kurios aktyviai dirba su įvairovės klausimais, ne tik sumažina diskriminacijos atvejų, bet ir pagerina bendrą darbo aplinką visiems darbuotojams. Jei manote, kad tampate diskriminacijos auka, turėtumėte imtis šių veiksmų:
- Fiksuoti įrodymus. Kiekvienas diskriminacinis komentaras, el. laiškas ar veiksmas gali būti vertingas įrodymas. Veskite užrašus nurodydami datą, laiką ir liudininkus.
- Pasikalbėti su kaltininku. Kartais žmonės nesuvokia savo žodžių ar veiksmų poveikio. Ramiai nurodykite problemą ir pasiūlykite sprendimą.
- Kreiptis į atsakingus asmenis. Jei problema tęsiasi, kreipkitės į tiesioginį vadovą arba personalo skyrių. Daugelis įmonių turi vidines procedūras tokiems atvejams spręsti.
- Ieškoti pagalbos išorėje. Jei diskriminacija patiriama iš įmonės vadovo ir neturite kur kreiptis, Lietuvoje veikia kelios organizacijos, padedančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Darbo ginčų komisija, Teisinės pagalbos centrai, profesinės sąjungos.
- Kreiptis į teisininką. Prieš oficialiai teikiant skundą ar kreipiantis į teismą, verta pasikonsultuoti su teisės specialistu, turinčiu patirties diskriminacijos bylose.
Patarimai darbo ieškantiems žmonėms, kurie patiria diskriminaciją
Jei esate vyresnio amžiaus darbo ieškantis asmuo, štai keletas patarimų, kurie padės sėkmingai elgtis šiuolaikinėje darbo rinkoje:
- Akcentuokite savo stipriąsias puses. Pabrėžkite patirtį, ekspertines žinias ir pasiekimus, kurie tiesiogiai susiję su ieškoma pozicija.
- Atnaujinkite įgūdžius. 2025 metais Lietuvoje veikia nemažai programų, skirtų padėti vyresniems asmenims įgyti naujų technologinių žinių.
- Pritaikykite savo CV. Nebūtina ir nerekomenduojama įtraukti visą darbo patirtį. Susitelkite į pastaruosius 10-15 metų. Galite praleisti studijų baigimo metus, jei manote, kad tai gali tapti diskriminacijos pagrindu. CV greitai ir profesionaliai sukursite su mūsų CV kūrėju.
- Pasiruoškite interviu. Praktikuokitės atsakyti į sudėtingus klausimus apie jūsų gebėjimą prisitaikyti prie naujų technologijų ir metodų, bei kitus dažniausiai užduodamus klausimus. Pabrėžkite savo mokymosi visą gyvenimą nuostatą.
- Išnaudokite socialinius tinklus. Linkedin ir kiti profesiniai tinklai gali būti puiki vieta parodyti savo ekspertines žinias ir užmegzti ryšius su potencialiais darbdaviais.
- Rekomendacijos. Remiantis sėkmingos integracijos praktika, vienas iš efektyviausių būdų atrasti darbą vyresnio amžiaus žmonėms yra rekomendacijos ir profesiniai tinklai. Šie kanalai leidžia akcentuoti ekspertizę ir patirtį, o ne amžių.

Amžiaus diskriminacijos poveikis ekonomikai
Diskriminacija dėl amžiaus turi rimtų pasekmių ne tik patiems darbuotojams, bet ir visai ekonomikai. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas reiškia:
- Prarastą produktyvumą ir patirtį darbo rinkoje – prarandami dešimtmečiais kaupta profesinė kompetencija ir žinios, kurios galėtų būti perduodamos jaunesniems kolegoms;
- Didesnę naštą socialinės apsaugos sistemai – ankstyvas pasitraukimas iš darbo rinkos didina pensijų, socialinių išmokų ir valstybės išlaidų naštą;
- Sumažėjusį vartojimą ir mokestines pajamas – mažėjant pajamoms, mažėja ir vartojimas, o tai savo ruožtu mažina valstybės surenkamus mokesčius;
- Psichologines ir sveikatos problemas, kurios didina sveikatos apsaugos išlaidas – ilgalaikis nedarbas sukelia depresiją, stresą ir kitas sveikatos problemas, kurioms spręsti reikia papildomų išteklių.
Lietuvos ekonomistų skaičiavimais, jei pavyktų padidinti 55+ metų asmenų užimtumo lygį iki ES vidurkio, šalies BVP per metus galėtų padidėti 1,7%.
Praktika rodo, kad įvairaus amžiaus darbuotojų komandos pasižymi didesniu kūrybiškumu ir geresniu problemų sprendimu. Pavyzdžiui, vienas Lietuvos startuolis, sąmoningai įdarbinęs kelis 60+ metų IT specialistus, pranešė apie 22% išaugusį produktyvumą sprendžiant kompleksines problemas.

Pabaigai
Kova su diskriminacija dėl amžiaus yra ne tik teisingumu dėl lygių galimybių pagrįstas siekis, bet ir ekonominė būtinybė sparčiai senstančioje visuomenėje. Moterys dažnai susiduria su diskriminacija anksčiau. Vyrams amžiaus diskriminacija dažniau pasireiškia kiek vėliau. Jie dažniau vertinami pagal sukauptą patirtį ir profesinius pasiekimus, todėl ilgiau išlaiko pasitikėjimą darbo rinkoje.
Nors įstatymai draudžia tokią diskriminaciją, norint tai įveikti, reikia nuoseklaus darbo keičiant nuostatas ir kultūrą. Svarbu suprasti, kad amžius yra tik vienas iš daugelio veiksnių, apibūdinančių darbuotoją, ir tikrai ne pats svarbiausias nustatant jo gebėjimą atlikti darbą ar mokytis naujų dalykų.